linksmosios-ciuozynes

LINKSMOSIOS ČIUOŽYNĖS

Leistis nuo kalniuko patinka ne tik žmonėms. Pasirodo, tai paukščių ir gyvūnų mėgstama pramoga. Ūdros išsirenka slidų molingą krantą, rūpestingai jį paruošia, nurenka akmenukus, šakeles, blizgina savo šlapiais kailiukais. Prasideda žaidimai. Žvėriukai užsiropščia į aukščiausią tašką, letenėles prispaudžia po savim ir pilvu lekia žemyn. Ūdros tvarkingos, jos laikosi eilės, kad netrukdytų viena kitai.

Jūrų liūtai ir baltosios meškos taip pat mėgsta čiuožinėti. Jie čiuožia nuo uolų ir krenta į vandenį.

Mėgsta čiuožinėti ir rudosios meškos, nuo kalniukų jos čiuožia laikydamosios eilės.

Barsukai ir šiaurinės lapės nuo kalniukų leidžiasi ant nugaros, o prieš pabaigą staigiai persiverčia ir atsistoja ant kojų, kad išvengtų smūgio.

Šiaurėje poliarinės antys ieško siaurų nuolydžių upėse – nedidelių kriokliukų ir nešamos vandens sroves staigiai krenta žemyn, po to išlipa į sausumą ir vėl iš naujo. Jos linksminasi ir čiuožinėdamos nuo aukštų stogų.

Miestuose varnos ant nugaros čiuožinėja nuo apledijusių pusnių.

Varnos linksminasi ir ne tik žiemą. Jos įsikimba nagais į plevėsuojančią vėliavą ir supasi kartu su ja, stengdamosios išsilaikyti kuo ilgiau. Po to jos linksmai kranksi, tai reiškia didžiulį džiaugsmą.